Nuo ko reiktų pradėti.

Gyvenam kiekvienas sau ir sakydami “tai mano gyvenimas”. Vis tik, ar jis būtų “mano/tavo gyvenimas”, jei jame nebūtų aplinkinių. Jei nebūtų tėvų, draugų, priešų, kas tada? Juk tavo tikslas būtų pasiektas – tapti vienam, nepriklausomam ir gyventi sau. Pirmosios dienos vienam turėtų būti geros, kai viskuo džiaugiesi ir esi patenkintas situaciją. O kas toliau? Vienišumas, trūkumas su kažkuo pakalbėti ir būti apkabintam.

Mes negalime būti vieni, esame nuo kažko priklausomi. Tai ne alkoholis, narkotikai ar panašiai; tai – daug blogiau. Esame priklausomi vienas nuo kito. Mums daro įtaką kito žmogaus emocijos, jo elgesys ir kalbos. Prisirišame prie asmenų, kuriais susižavime ir tikimės, kad jų veiksmai mums padės ir palengvins gyvenimą, o būna dažniausiai priešingai. Ką reiktų daryti? Reikia elgtis su kitais taip, kaip norėtum, jog su tavimi elgtųsi. Reikia mylėti aplinkinius, paduoti ranką sunkiai einančiam, pradžiuginti verkiantį ir padėti išmokti tam, kuris to nori.

Ar sunku padėti kitam? Taip, nes turi pakeisti savo mąstymą ir negalvoti tiesiog apie savo gyvenimą ir tik savo aplinką. Viena šypsena gali sušildyti širdį; Vienas nuoširdus ačiū, gali pakeisti tave.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s