Prisijaukinti meilę?

Jie buvo kažkur svetur, prisidengę nesavomis mintimis ir užsidengę kaukėmis. Jie šypsojosi vienas kitam į akis, bet tai nebuvo tikra, tai buvo tik melas. Jų tylinčios ir gilios akys, stengėsi papasakoti viso gyvenimo istoriją. Ir jau prasivėrusi burnai, tyliai užsiverdavo – įsivyraudavo tyla. Kai akys pravirko ir rankos susikabino, veidus papuošę nedrąsios šypsenos. Nukrito visos buvusios kaukės. Sugriuvo sienos stovėjusios tarpusavyje. Liko tikri ir pažeidžiami žmonės. Liko ir tas jausmas, kurio jie abu bijojo – meilė. O dabar viskas priklauso tik nuo Jų. Tai tikriausiai tas laikas, kai meilė turi būti prisijaukinta.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s