“Slėpynių žaidimas”

Nuo vaikystės išmokome “slėpynių” žaidimą, kurį turbūt visi puikiausiai žinot. Ir pagrindinis jo tikslas būdavo kuo gudriau pasislėpti, kad liktum nesurastas. Bent jau man šis žaidimas labai patikdavo, nes kiekvieną kartą turėdavai sugalvoti vis naują būdą ar vietą pasislėpti. Ir dažniausiai nepriimdavai nieko slėptis kartu, nes žinodavai, kad žmogus gali tave “išduoti”. O juk norėdavai likti nepastebėtas.

Atrodo kažkoks vaikystės žaidimas ir kodėl jis minimas dabar, kai jauįkopiau į trečią dešimtį. Pastebėjau, kad ir dabar žmonės linkę žaisti “slėpynių žaidimą”, tik jis įgavęs visiškai kitą prasmę. Mes nebe fiziškai slepiamės vienas nuo kito, o stengiamės emociškai, psichologiškai atsitraukti nuo tam tikrų žmonių arba pasislėpti už kaukės. Dažnas atvejis, kad tai yra daroma norint apsisaugoti. Vis tik kažkada vaikystėje mes nebijojome parodyti savo “tikrųjų” veidų. O kas pasikeitė dabar? Turbūt nebegalime liautis žaidę “slėpynes”… Kartais net patys pastebime, kaip nebežinome “kas esame”. Ir tada vėl atsiranda “slėpimasis” ir vėl tu būni naujas žmogus.

Tik paprastas pasvarstymas: Ar tau nebaisu slėptis visą gyvenimą?

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s