Kažkur aukštai

Kažkur aukštai.
Nemažai žmonių yra įkalinti tam tikros baimės. Atrodo paprastas jausmas, bet būtent jis neleidžia pajudėti iš vietos. Didelė dalis žmonių bijo neužtikrintumo ir nežinios. Kodėl? Nes būtent tuo nežinios laikotarpiu kyla tūkstančiai klausimų, į kuriuos sunku rasti tvirtų atsakymų. Dažniausiai tokiose situacijose būname priklausomi nuo kito asmens ir tada pajaučiame kaip palengva slysta žemė iš po kojų.

Prisipažinsiu, kad ir aš esu žmogus, bijantis nežinios. Bijau to jausmo, kai nežinau ar priėjusi tikslą verksiu iš džiaugsmo ar liūdesio. Juk atrodo jei žinočiau pabaigą, tai tikrai būčiau jai pasiruošus. Bet ar mes tikrai galime pasiruošti bet kam? Ar galime pasiruošti netekčiai ar pačiam didžiausiam džiaugsmui? Manau negalime pasiruošti tam, kas nutiks. Tiesiog dažniausiai nevyksta taip, kaip mes suplanuojame. Pagalvojus, manau mes galime išmokti susitaikyti, esant pozityviai ar negatyviai situacijai. Reikia mokėti sugrįžti į savo vėžias ir tęsti kelionę.

Mintys, kai buvo daryta nuotrauka: “Kalnai. Begalinis vėjas. Draikomi plaukai. Švilpimas. Lengvas judesys. Visa tai, viduje užkuria tobulą ramybę ir leidžia atsijungti nuo viso pasaulio. Leidžia pabūti tiesiog SAU…tiesiog TU ir beribė Gamta.”

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s