besimėgaujant praeities šiluma

Mes esame linkę grįžti prie dalykų, kurie mums sukelia nuostabias emocijas. Ar tai būtų žmonės, vietos ar kažkokie įpročiai. Ir sugrįžę ten, atrodo tiesiog mintimis paskęstame savo mažame pasaulėlyje ir išnykstame su lengvumu ir tokiu visišku gėriu. Euforija. Turbūt lengviausia grįžti prie įpročių, nes jie patys nesikeičia. Jie priklauso tik nuo tavęs paties ir tavo valios stiprybės. Su vietomis yra šiek tiek lengviau, jos gali pasikeisti, bet pagrindiniai bruožai, kurie yra giliai įsirėžę galvoje, išliks. Ir tada grįžus į tas vietas prisiminsi kaip buvo, arba kaip čia viskas pasikeitė.

Eh, sunkiausia tokiu atveju su žmonėmis. Prie jų kartais neturime kaip grįžti, tiksliau neleidžiame sau grįžti. Tiesiog visi sako jog nereikia į praeitį žvalgytis ir gal tai yra tiesa. Aš nežinau… Vis tik kartais norisi grįžti prie žmonių, kurie kažkuriuo momentu tavo gyvenime buvo patys svarbiausi. Ramiai negalėdavai užmigti, nes jaudinaisi ar jiems viskas gerai. Juk  visas gyvenimas buvo persipynęs su jais… Tik anksčiau ar vėliau būna nutrūksta ryšiai ir tie žmonės dingsta. Ir atrodo gyveni toliau ir po kurio laiko grįžta prisiminimai. Tokie kur sušildo ir priverčia tave nusišypsoti, kurie leidžia tau grįžti į tą akimirką, tiesiog grįžti prie to žmogaus. Matyt taip ir nutinka, jei mes pasijaučiame, jog realybė dabar mums kelia neigiamas emocijas, žvelgiam į praeitį kai buvo geriau. Ir tada prisimeni fragmentus, ir vis daugiau detalių. Įvairius judesius ir šypsenas, net ir muzika per kurią kartu dainavot.

Atsitokėjęs supranti, jog čia tik trumpa akimirka ir tai tiesiog dalis tavo praeities, kuri niekada ateityje nepasikartos lygiai taip pat. Nesakau, jog tai yra blogai/gerai, nenoriu vertinti iš šios prizmės. Tiesiog, kartais reikia šilumos, kurią seniai tau suteikė kažkoks objektas ir kai tu ją gauni, nesinori paleisti. O ar įmanoma apskritai paleisti tokį prisirišimą?

Advertisements

mano (Y) karta susiduria su tėvų (X) karta

Nuotrauka: Olu Eletu

Labai džiugiai pradėjau rytą ir atlikus svarbiausius “atsikėlimo darbus”, išjudėjau link darbo. Kelionės laiką viešuoju transportu metu mėgstu išnaudoti naudingai, tad ir šį kartą skaitinėjau įvairius straipsnius ar pamąstymus. Ir štai čia LinkedIn užkliuvo vienas straipsnis apie Y kartos žmones (gimę 1980-2003). Žinau, kad beprotiškai daug straipsnių rašytą apie tai, kokia bloga ir reikli ši karta. O taip pat nemažai pabrėžiama ir pagrindiniai kartų Y ir X (čia mūsų tetukai ir mamytės) skirtumai, tiek socialioje visuomenėje, tiek darbovietėje. Kodėl susidomėjau ir spustelėjau skaityti? Dvi priežastys: 1) Tai yra mano karta. 2) Straipsnis skambėjo taip: “10 things truly successful millennials never say” (apačioje pridedu nuorodą), ir iškart kilo mintis kiek tų punktų sutampa su mano mąstymu.

Taigi prieš aptariant kokios mintys kilo verta išryškinti, kokie dalykai buvo paminėti. Tad 10 frazių, kurių nepaminėtų Y kartos atstovas (pagal straipsnio autorių):

  1. “Aš negaliu pakęsti žmonių, su kuriais dirbu”
  2. “Pasakyk man, ką reikia padaryti”
  3. “Aš dirbu šį darbą, dėl pinigų”
  4. “Mano bosas visažinis”
  5. “Aš dirbu nuo 9 iki 17h , kiekvieną dieną”
  6. “Turėtų būti taisyklė, pasisakanti prieš tai”
  7. “Aš dirbu taip, jog užimčiau aukštesnę poziciją įmonėje”
  8. “Kur mano telefonas?”
  9. “Tu eik pirmas”
  10. “Aš nekenčiu viešo kalbėjimo”

Ir kiekvienas iš šių punktų yra paaiškinamas. Perskaičius straipsnį kilo dviejų tipų mintys: 1) apie tai, ar tiesa, jog Y kartos atstovai taip kalba; 2) apie tai, kaip X kartos žmonės sureaguotų į šiuos pasakymus. 

Pradėsiu nuo antrojo tipo, kadangi po jo seks ir pokyčiai pirmajame. Pradėjau galvoti apie X kartos žmones: tėvus, tėvų draugus, pažįstamus. Ir einant per kiekvieną teiginį suvokiau, jog didžioji dalis šios kartos žmonių taip pat siekia lengvesnio ir patogesnio gyvenimo (na, kas nesiekia). Vien pats pirmas punktas: geresnė darbo aplinka žmonių atžvilgiu, kiek kartų girdėjau iš X kartos žmonių, jog norisi draugiško kolektyvo, o ne gyvatyno. Tiksliau tariant, aplinka turi būti tokia, jog jaustumeis laisvas ir darbas taptų malonus. Net ir maži pajuokavimai gali priversti dieną “eiti greičiau”. Taip pat ir punktas apie darbą nuo ryto iki vakaro yra šiek tiek apsvąrstomas, atsiranda vis daugiau X kartos žmonių, kuriems norisi laisvės, lankstesnių darbo valandų. Taip pat didėjantis skaičius tų, kurie mėgsta kalbėti viešai ar išeiti pasiklausyti kaip kiti kalba. Dar pridėčiau 9 punktą, mano nuomone X karta yra linkusi protingai rizikuoti ir išbandyti naujas galimybes. Atrodo, jog puikūs norai ir mintys, tiesa? Tik čia iškyla labai didelė problema – baimė. Kas stabdo X kartą nuo visų šių pokyčių ir gyvenimo komforto kėlimo? Didžiulė baimė suklysti ir aplinkiniai, kurie turi “užsisedėjusį” požiūrį : “nėr čia ko bandyt, juk saugiai, stabiliai dabar gyveni”. X karta pasižymi stabilumo savybe, manau jog didžioji dalis būtent ant šios savybės stato visą karjerą, šeimą ar visuomenę.

Tokiu būdu prieiname prie pirmojo pamąstymo apie Y kartą. Mano nuomone, labai daug iš šių punktų atitinka mano kartą. Taip, didžioji dalis mūsų nori turėti kolektyvą, kuriame būtų gera dirbti. Dažniausiai darbus susikirstome patys kaip ir kada padaryti, taip “deadline” galioja, bet visas procesas yra kontroliuojamas mūsų pačių. Žinoma, dėl darbo valandų kila dviprasmiškumas: Y kartos žmonės nori laisvės ir lanksčių darbo valandų, vis tik didžioji dalis dirba standartinį darbo laiką. Taip pat puikiai atitinka punktas, jog ši karta siekia išbandyti naujas tendencijas ir rizikuoti. Vien naujų verslų skaičius įkuriamas per metus yra žymiai išaugęs po šios kartos pradžios. Manau vienas teisingiausių punktų yra 8, vien dabar apsižvalgius viešajame transporte matai žmones “įlindusius” į telefonus, plančetes ir vis kažką veikiančius. Ne visada tai yra naudinga, kadangi prarandi normalų bei kokybišką bendravimą. Blogiausiai šis dalykas pasireiškia susitikimuose, kai pusę žmonių sėdi įnikę į telefoną ir bendravimas būna tiesiog “aha”, “taip”, “gali pakartot?”. Tikrai kiekvienas punktas atitinka didžiąją dalį Y kartos, tik viskas gali variuoti bei skirtis nuo asmenybės tipo bei X kartos įtakos darymo.

Yra punktų, kurių X karta visiškai netitinka, tiksliau “neatitiko” ir vis didėjanti Y karta keičia visą požiūrį. Paprastai pasakius, vaikų siekimas būti pirmiems, įvairūs mokymai bei rizikos, padeda jiems tobulėti. Vis tik tobulėja ne tik vaikai, bet ir jų tėvai, kadangi žiniomis dalinamasi, bei kartais vaikai pataria ir tėvai paklauso. Atsiranda abipusis ryšys, X karta Y kartai parodo didelį rizikos faktorių ir kartais sukelia abejonę tam tikrais dalykais. O Y karta bando išmokyti didesnės laisvės ir nebijojimo žengti žingsnį kitose srityse.’

Tad, mano pagrindinė mintis iš viso šio rašymo yra tokia: įvertinkite tai, ką darote ir jeigu nesate patenkintas dabartine situacija, pabandykite ją pakeisti. O jeigu nesikeičia situacija, keiskite požiūrį.

Straipsnis: 10 Things Truly Successful Millennials Never Say