neiškant panašumų

Šiandien kažkokia kitokia kelionė buvo viešuoju transportu, po kurio laiko įnykimo į telefoną, sugalvojau pasimėgauti realybe. Padėjau telefoną ir sudėjusi rankas pradėjau žvalgytis aplink.

Šalia manęs sedėjo garbaus amžiaus moteris (“kažkieno močiutė” pagalvojau). Ir iškart žvilgsnis nukrypo į jos rankas, heh..buvo lygiai taip pat sudėtos kaip mano. Tik žinoma, jos rankose amžius buvo labiau matomas. Kiekviena raukšlė matyt slėpė praeities išgyvenimą ar džiaugsmą. Vis tik, jos buvo įsirėžusios į odą.

Tada atkreipiau dėmėsį į jos ūgį. Kadangi sedėjome greta, buvo lengva įvertinti, ji išsitiesusi vos siekė mano petį. Pasijaučiau kaip tikra milžinė. Dabar ji buvo tokio mažo ūgio, o gal jaunystėje buvo aukštesnė net ir už mane. O dabar tiesiog sulysus moteris, su daug vargo mačiusiomis rankomis.

Kai akys nebetirinėjo močiutės bruožų, pažvelgiau į ant rankos esantį laikrodį. Praėjus vos kelioms sekundėms, ji padarė tą patį. Net saulės spinduliai užlingavo taip pat. Močiutė beveik snaudė ir vis prabusdavo autobusui sustojus. Aš bandžiau laikytis, bet ir pati palūžau. Taip api beveik snausdamos ir važiavom. Tuo momentu pagalvojau ir net šiurpas “nubėgo” per nugarą. Atrodo lyg sedėčiau su “ateities” savimi.

Nežinau tiksliai, kur ji važiavo, nes aš išlipau anksčiau. Nesikalbėjom važiuojant, bet jautėsi lyg ji būtų geriausia pakeleivė, kadangi abi elgemės taip pat.

.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s