.kol laikas bėgo

Šis aktyvus savaitgalis privertė mane dar labiau pagalvoti apie draugus: ne apie pažįstamus ar tuos, su kuriais kartais pabendraujame, bet apie tuos tikruosius. Būdavo, jog pasakius, kad kažkoks žmogus yra mano “tikrasis draugas” sulaukdavau klausimo: “o iš kur aš žinau, kad čia tikrasis?”. Pagalvodavau ir bandydavau kažką sakyti, bet nesugebėdavus tiksliai paaiškinti tiesiog bandžiau išsireikšti situacijomis. Deja, ne visada likdavau suprasta.

Šį savaitgalį viskas susidėliojo į vietas ir atėjo suvokimas, jog tikrasis draugas – tai žmogus, su kuriuo yra puikus tarpusavio supratimas. Skamba labai įmantriai, tad paaiškinsiu paprasčiau ir pateiksiu visą situaciją.

Kadangi Gedimino pr. vyko tautų šventė, fone skambėjo rusų liaudies muzika. Atėjus į susitikimo vietą, pamačiau draugę ir be žodžių abi pradėjom šokti į skambančią melodiją ir išsišiepėm iki ausų. Atrodo toks paprastas momentas, bet čia žodžių nereikėjo, kad viena kitą suprastumėme. Pašokę pasilabinom ir ėjom pasisedėti kavinukėje. Kalbėjomės apie vieną ir apie kitą temą, apskritai diskutuojant įvairiomis gyvenimo peripetijomis. Nereikėjo galvoti, ką kalbėti toliau, vis atsirasdavo daugiau ir daugiau temų, kurias reikia aptarti. Taip net nepajutusios pamatėm, kad praėjo geros keturios valandos mūsų susitikimo. Abi nustebome, bet laikas praleistas kartu prabėgo taip greitai ir jautėsi, kad jis buvo toks turiningas. Kartu prisijuokėm, atsipalaidavom. O aš atsisveikinus pajutau palengvėjimą ir kūną užliejančią malonią šilumą. 

Tenka prisipažinti, kad susitikti tingėjau. Maniau, jog  geriau paskaityčiau kokią knygą ar tiesiog nieko nedaryčiau. Taip taip… tikra besarmatė. Vis tik motyvavau save išlysti iš namų ir susitikti su drauge. Jau dabar galiu pasakyti, kad dažniau save motyvuosiu tokiems dalykams.

Kartais atrodo, kad nėra laiko ar nuotaikos susitikti. Arba manai, kad geriausia būtų nukelti. Tik reikia nepamiršti, jog draugystė yra investicija, kurią reikia puoselėti ir tausoti. Juk tikrieji draugai būna šalia nepaisant jokių kliūčių, jie kartu su tavim džiaugiasi ir kartu liūdi. Nepamirškim ne tik branginti tokius draugus, bet ir patys tokiais draugais būti.

 

Advertisements