.nemalonus atspindys

Šiandien jaučiuosi pasimetusi ir itin nesava, net savimi nusivylusi.  Visa tai sukelė šokia tokia situacija, kurią iš dalies sunku papasakoti kažkam. Dar sunkiau ją papasakoti visiems.

Manau, jog nuo mokyklos laikų buvau įpratusi naudoti puolimą kaip gynybos formą. Ir daug metų iš eilės tokiu mąstymu ir vadovavausi. Kuo toliau, tuo labiau supratau, jog tai yra blogas mąstymas. O aišku, jog atėjus suvokimui, bandžiau keistis ar bent jau save įtikinau, jog pasikeičiau. Atrodė, jog neatkertu į kitų žmonių žodžius, taip bandydama save apsiginti. Ir dabar, kai man 23 metai, iš kelių žmonių sulaukiau pasakymo, jog esu kandi ir beveik peržengiu galimą juokavimo ribą. Tiesą sakant išgirdus tokius žodžius, pasijutau kaip nesvarumo būsenoje. Negalėjau patikėti, kad aš vis dar taip pat elgiuosi kaip prieš kurį laiką ir nė velnio nesu pasikeitusi. Man pačiai atrodė, jog bandau elgtis kaip įmanoma geriau bei teisingiau. Vis gi dabartinė situacija parodė, jog vis dar kandžiai atsakau į įvairius išsireiškimus bei “patraukiu per dantį” beveik peržengdama ribą. Nemeluosiu, gėda išgirsti ir suvokti, jog tu toks žmogus.

Kodėl visa tai pasakoju Tau/Jums? Tiesa sakant, manau jog pirmas žingsnis pradedant keistis yra pripažinti sau, jog dabartinė situacija manęs netenkina. Tiksliau tariant, aš nenoriu būti toks atspindys, kokį dabar mato žmonės. O pripažįstant tai ne tik sau, bet ir garsiai, padeda žengti tvirtesnį žingsnį pasikeitimo link.
O visam šitam reikalui, norėčiau pritaikyti frazę: “rytoj būti šiek tiek tobulesne vakarykšte savo versija”.

Advertisements