.užgožiantis tuštumos karštis

Toks keistas jausmas, kai po visą kūną pradeda “bėgioti” karštis. Nuo kojų pirštų galiukų iki susikūprinusių pečių ir nuleistos galvos. Karštis apima kūną ir pradeda jį stipriau virpinti. Tik šį kartą visa tai ne iš jaudulio ar laimės. Kažkoks kitoks jausmas dabar užgožia visą kūną. Minios tuštuma apglėbia Jos jauną kūną.

Ji norisi šaukti, kaip karšta ir kaip viskas viduje dega, bet atrodo lūpos užsiūtos ir nei garsas neišsprūsta iš merginos stipriai suspaustų lūpų. Visus aplinkui esančius ji atstumia ir liepia atsitraukti, o iš tiesų beprotiškai trokšta vieno žmogaus atsisukimo atgal ir bent vieno apkabinimo.

Sėdi Ji visa tamsoje, bando bent kvėpuoti giliau ir nusiraminti, bet mintys vis gražina į pradžią ir karštis užpildo kūną. Fone skamba nuvalkiota lyriška muzika, kuri dabar tik erzina ir nelengvina situacijos. Ji sviedžia tuščią stiklinę link kolonėlės, kad viskas pagaliau užtiltų. Jog Ji galėtų pasinerti į tobulą tylą, kuri galbūt užpildys esančią tuštumą. 

Laikas sustoja ir pati muzika savaime nutyla, o gal ji dar groja tik atsiranda visiška tyla. Nebėra ir kambario, kuriame Ji sedėjo susigūžusi. Palengva grįžta realybė ir autobuso šurmulys, kuriame Ji sėdi. Mergina nusišypso kitiems bendrakeleiviams, nors viduje vis dar karštis ir palūžusi siela.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s