Pasinerti į rudens spalvas

Visi žavisi dailiai sutaršytu rudeniu. Tiksliau ne rudeniu, o ką jis padaro gamtai. Vis girdisi aplink: “Kiek daug spalvų” arba “kaip žavu” ir girdint tai penkioliktą kartą pasidaro nuobodu ir nuvalkiota. Bet iš kitos pusės, gal būtent to žmonėms ir reikia? Pabėgti nuo visų problemų ir rasti bent sekundę pasigrožėti tuo, kas juos supa ir galbūt džiugina.
Tuo momentu trumpam atsisuku į save ir bandau suprasti, kodėl mane tai erzina. Ir po kurio laiko ateina aiškus atsakymas: man pačiai trūksta džiugesio ir aš nebenoriu griebtis rudens jo ieškant. Aš noriu spindėt vidiniu džiaugsmu ir ta liepsenele, kuri manyje dega. Gal atėjo laikas leisti sau pabūti liūdnai, kad galėčiau atrasti ieškomą džiaugsmą.

Advertisements