Ar tu jau seniai užsidengęs akis?

Šiandien susitikau artimą draugę ir netikėtai pradėjom kalbėtis artimesnėmis temomis nei įprastai. Šį kartą buvo viskas rimčiau. Kalbėjom apie “uždengtas akis prieš tiesą apie kitą žmogų”. Tiksliau tariant, kai randame žmogų su kuriuo leidžiame daug laiko, priprantame prie visko, ką jis daro. Priprantame net prie šlykštaus ar nepagarbaus elgesio, kurį pradedam tiesiog pripažinti kaip normalų ar įprastą. Ir dažniausiai artimi draugai bando mums pasakyti, kad ne taip viskas turėtų būti ir buvimas tokiuose santykiuose yra kenkimas sau, bet mes to nematom… Lyg užsidengiam akis prieš tai, kas akivaizdu.


Tik tada nutinka lūžis, mes patys pamatome, jog situacija ne tokia, kokia atrodo. Atsidengiam akis ir suvokiame, kaip viskas atrodo iš tikro. Tik tuo momentu gali būti per vėlu… Ir laikas sugaištas pasirodo toks brangus. O atrodo visą laiką jautėm, kad gal draugai ir yra teisūs, bet save įtikinom, kad čia tik bloga mintis. Kartais reikia sustoti ir tikrai pagalvoti, ar nesame užsidengę akių apie tai, kokioje situacijoje esame.

Advertisements